Profilio plotis x aukštis (mm) | Šilumos perdavimo koeficientas U (W/m²K) |
THERMOLIT 75×70 | 0,51 |
THERMOLIT 80×70 | 0,47 |
THERMOLIT 85×70 | 0,44 |
THERMOLIT 90×70 | 0,42 |
THERMOLIT 90×80 | 0,42 |
THERMOLIT 90×95 | 0,42 |
THERMOLIT 90×150 | 0,42 |
THERMOLIT 90×200 | 0,42 |
THERMOLIT 90×250 | 0,42 |
THERMOLIT 110×95 | 0,34 |
THERMOLIT 150×110 | 0,24 |
THERMOLIT 150×180 | 0,24 |
Profilio plotis x aukštis (mm) | Šilumos perdavimo koeficientas U (W/m²K) |
THERMOLIT PP 35×30 | 0,85 |
THERMOLIT PP 40×30 | 0,77 |
THERMOLIT PP 45×30 | 0,72 |
THERMOLIT PP 50×30 | 0,66 |
THERMOLIT PP 55×30 | 0,60 |
THERMOLIT PP 60×30 | 0,56 |
THERMOLIT PP 40×40 | 0,80 |
THERMOLIT PP 45×40 | 0,72 |
THERMOLIT PP 50×40 | 0,66 |
THERMOLIT PP 55×40 | 0,60 |
THERMOLIT PP 60×40 | 0,56 |
THERMOLIT PP 40×60 | 0,80 |
THERMOLIT PP 45×60 | 0,72 |
THERMOLIT PP 50×60 | 0,66 |
THERMOLIT PP 55×60 | 0,60 |
THERMOLIT PP 60×60 | 0,56 |
Esant pageidavimui, galime pagaminti kitokių matmenų profilius.
Profilių gamyboje naudojamo ekstruzinio putų polistireno charakteristikos:
Savybė |
Vertė |
Norma |
|
Deklaruojamas šilumos laidumo koeficientas |
0,035 – 0,037 W/mK |
EN 13164 |
|
Stipris gniuždant |
≥ 700 kPa |
EN 826 |
|
Valkšnumas gniuždant (10% deformacija) |
270 kPa |
EN 1606 |
|
Ilgalaikis vandens įmirkis (panardinant 28 paroms) |
Visa plokštė |
≤ 0,2 % |
EN 12087 |
Ruošinys 200×200 mm |
≤ 0,5 % |
||
EN reikšmė |
0,7 % |
||
Atsparumas šalčiui (įmirkis po 300 šildymo – šaldymo ciklų) |
≤ 1,0 % |
EN 12091 |
|
Ilgalaikis difuzinis vandens įmirkis |
≤ 1,0 % |
EN 12088 |
Gaminių sudėtyje nėra cheminių ugnį slopinančių priedų su pavojingais žmonėms ir aplinkai bromo junginiais, todėl degant neišsiskiria jokie toksiniai dūmai, tik anglies monoksidas.
Putų polistirenas įprastai priskiriamas E arba F degumo klasėms, bet padengus jį mažesniu nei 3 mm storio tinko ir stiklo audinio tinklelio sluoksniu, pasiekiama B degumo klasė (B-s1, d0).
Mūsų naudojamo polistireno plokštės taip pat pasiekė geriausią įmanomą rezultatą pagal dūmų susidarymą (-s1). Tai reiškia, kad dūmų buvo labai mažai. Gaisro atveju plokštės pradeda lydytis kai vidaus temperatūra pasiekia 300 – 500°C (medžiagos minkštėjimo temperatūra yra maždaug 100°C, o lydymosi temperatūra yra mažiau kaip 200°C). Tai lėtina temperatūros didėjimą pastato viduje, kadangi šiluminė energija naudojama lydymosi procesui. Su nesilydančiomis izoliacinėmis medžiagomis yra priešingai: patalpose, apšiltintose nesilydančiomis medžiagomis, temperatūra labai greitai pakyla aukščiau 1000°C, taip dar labiau išaugant ugnies padarytai žalai.